Paklauskite savęs, kokioje aplinkoje besimokant įgytos žinios labiau įsimenamos. Gal toje, kurioje patyrėte daug gerų emocijų? Gal ta aplinka, kurioje patyrėte bendrystės jausmą?
Šiuo metu edukologų darbuose vis plačiau kalbama apie edukacines aplinkas – naująjį darinį, apibrėžtą kaip ugdytojo ir besimokančiojo santykių sistemą, mokymuisi imlią erdvę. Mokymuisi imlios edukacinės aplinkos turi potencialą transformuotis į konkretiems individams aktualias mokymosi aplinkas (Jucevičienė, Tautkevičienė).
Kaip ir kokiose aplinkose mokosi Italijos (Sicilijos) suaugusieji, turėjome progą susipažinti dalyvaudami „Erasmus+“ programoje. 2018 metų spalio 15-19 dienomis Mažeikių švietimo centro direktorius Viktoras Prokopčukas ir metodininkė Irena Krinickienė, kartu grupe Žemaitijos regiono specialistų, vykdančių neformalųjį suaugusiųjų švietimą, dalyvavome minėtos programos mobilumo mokymuose Italijoje (Sicilijoje). Mokymai buvo suplanuoti Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybai parengus projektą „Konsorciumo narių neformalaus švietimo organizavimo gebėjimų tobulinimas remiantis Italijos patirtimi“. Mokymų tikslas – susipažinti su Italijos suaugusiųjų švietimo paslaugų įvairove, keistis gerąja patirtimi bendraujant tarpusavyje bei su mažų bendruomenių atstovais skirtingose socialinėse ir kultūrinėse aplinkose, susipažinti, kaip kurti bendruomenės interesus atliepiančias edukacines aplinkas, panaudojant vietinius išteklius.
Mokymų programos vadovė dr. Simona Crisafulli (Italija) supažindino su švietimo sistema Italijoje, nuolatinio mokymosi principu. Nuolatinis mokymasis Italijoje apima bet kurią formalią, neformalią ir informalią asmens mokymosi veiklą, kuria siekiama pagilinti pažinimą, gebėjimus ir plėtoti asmenines, pilietines, socialines bei profesines kompetencijas. Šalyje įkurti rajoniniai suaugusiųjų mokymo centrai (toliau – RSMC) – viešojo sektoriaus institucijos, kurios veikia tinklų principu ir skirti nuolatiniam mokymuisi. Stabilūs instituciniai centrai, išplitę teritoriškai, sudaro galimybę suaugusiems, o ypač – iš socialiai jautrių aplinkų, gauti mokymosi ir konsultacijų paslaugas. RSMC organizuoja ir įgyvendina kelių lygių mokymų programas: pirmojo ir antrojo lygio bei raštingumo ir italų kalbos.
Už neformalųjį suaugusiųjų ugdymą atsakingos ir pelno nesiekiančios organizacijos, pavyzdžiui, asociacijos, kurios vykdo suaugusiųjų švietimą dvejomis kryptimis – suaugusiųjų rengimas darbo rinkai ir asmeninių mokymosi rezultatų siekimas. Pagrindinė neformaliojo švietimo tikslinė grupė yra moterys ir bedarbiai, ieškantys savirealizacijos galimybių dirbti ir toliau lavintis. Mokymo temos labai įvairios: psichologija, sportas, menas ir literatūra, teatras, šokis ir panašiai.
Viena iš aktyviausių neformaliojo suaugusiųjų švietimo formų bendruomenėse yra Trečiojo amžiaus universitetai (toliau –TAU), kuriuose mokosi per 20 000 senjorų ir įvairios savanorystės pagrindais veikiančios asociacijos. Būdami Sicilijoje lankėmės Trečiojo amžiaus universitete Milazzo mieste (Libera Universita per la Terza Eta, LUTE, Milazzo), kurio mokymų programos skirtos dviem tikslams: plėsti studentų kultūrinį pažinimą, skatinti saviugdą, taip pat mažinti žmonių vienišumą, ugdant tarpusavio solidarumą ir tokiu būdu gerinant žmonių gyvenimo kokybę. TAU veikloje ypač išplėtota savanorystė. Visa administracija (rektorius, pavaduotojai), Mokslinis komitetas, dėstytojai dirba savanoriškais pagrindais. Programas įgyvendina apie 100 skirtingų dėstytojų-savanorių, kurių dalis yra dirbančių Valstybiniame pramonės technikos institute, o kita dalis – patys TAU lankytojai. Programų dėstytojai savanoriauja ne mažiau kaip vieną valandą per savaitę ir jie džiaugiasi galėdami „įdarbinti“ savo sukauptas žinias ir patirtį bei prasmingai praleisti laiką. TAU vadovauja buvęs miestelio meras, dėstytojauja mokslų daktarai ir patys studentai. TAU vadovaujasi principu „Mes duodame tau, o ką tu gali duoti mums“?
Edukacinės aplinkose formuojamas stiprus bendruomeniškumo jausmas. Tą galėjome patirti lankantis Itala Marina miestelio daugiafunkciniame centre suaugusiesiems. Centro vadovė Anna Marija pakvietė apskrito stalo diskusijai apie asmenybės formavimąsi ir bendruomeniškumo jausmą. Ji papasakojo, kaip miestelyje esančio kalno nuošliaužos metu žuvo labai daug žmonių. Todėl visi gyventojai susitelkė ir, kaip atminimo paminklą, pastatė šį daugiafunkcinį centrą, kuriame veiklas pagal kiekvieno gebėjimus ir poreikius gali rasti kiekvienas – ir paauglys, ir senjoras, ir mažas, ir didelis. Bendruomeniškumo jausmas čia labai stiprus, tai – siciliečių gyvenimo būdas. Šiame centre, kaip ir Italijoje įvairiuose šalies regionuose įsikūrusiose asociacijose (bendruomenėse), miestelio gyventojai užsiima labai įvairia veikla: moko ir skatina žmones sportuoti, šokti, muzikuoti, vaidinti, domėtis vietos istorija ir kt. Bendruomeniškumas nedidelėje bendruomenėje yra labai svarbus. Jis kuria gėrį, laimę, didina savivertę, puošia gyvenimą ir daro jį visavertį.
Būdami Italijoje lankėmės įvairiuose šalies regionuose įsikūrusiose asociacijose (bendruomenėse). Mesinos provincijoje įsikūrusiame daugiafunkciniame socialiniame centre (Comunita Alloggio) rūpinamasi sudėtingų negalių turinčiais žmonėmis (autistais, Dauno sindromą ir kitas sunkias psichikos ligas turinčiais žmonėmis). Susitikome su šio centro įkūrėju prof. Dott. Francesco Saverio Briguglio. Neįgalieji šiame centre pirmiausia yra mokomi įvairiausių įgūdžių (higienos, savitvarkos, socialinių). Be to, jie turi galimybę mokytis „amato“ 3 srityse: bibliotekininkystės (mokosi informacijos ieškoti internete, užsako knygas miestelio žmonėms iš kitų bibliotekų), virtuvės (maisto gaminimo, stalo serviravimo) ir žemės ūkio darbų (augina daržoves, vaisius).
Kitas mūsų vizitas – asociacijoje „Pro Loco“, kuri įsikūrusi Italoje. Susitikome su vienu iš 5 steigėjų Asociacijoje žmonės gali įsijungti į įvairias veiklas, t. y.: fotografija, šokiai, teatras, filmai, švenčių organizavimas, turizmo skatinimas, viduramžių kultūros puoselėjimas. Mūsų viešnagės „Pro Loco“ asociacijoje metu galėjome stebėti šokių pamoką. Salėje buvo susirinkę keliasdešimt įvairaus amžiaus žmonių (nuo paauglių iki senjorų). Susirinkusieji repetavo įvairiausius linijinius šokius. Daugumą šokančių sudarė moterys, tačiau buvo galima matyti ir keletą vyriškių. Lankantis šioje asociacijoje ypač nustebino žmonių entuziazmas ir kūrybiškumas.
Taip pat lankėmės Mesinos provincijoje įsikūrusioje asociacijoje, teatro studijoje „Teatro dei 3 Mestieri“. Kalbėjomės su asociacijos vadovu, stebėjome akrobatinės jogos repeticiją. Asociacija gyvuoja dvejus metus. Ji skirta dviem pagrindiniams tikslams: plėtoti kultūrą ir „atlikti socialiai reikšmingą veiklą“ (t. y. rūpintis žmonių socialine gerove“). Asociacijoje yra plėtojamos 3 veiklos: teatras, šokis ir muzika. Veiklos skirtos bendruomenei: t. y. suteikti žmonėms galimybių atskleisti save ir pamatyti kitų meninę veiklą.
Didelį įspūdį paliko lankymasis bendruomenės sporto šventėje Capo d‘Orlando mieste. PalaValenti fizinio aktyvumo centre stebėjome senjorų grupės sporto užsiėmimą ir sporto varžybas. Treniruotėms vadovauja pilates trenerė Emanuela Floridia. Ji vadovauja treniruotėms ir dirba miesto merijoje, socialinių paslaugų departamente. Emanuela pasakojo, kad senjorų grupėse dalyvių dažnai būna daugiau, negu yra išperkamų draudimų (dalyvių skaičiaus limitas). Gausų dalyvavimą lemia pagyvenusių žmonių vienišumas, noras gerai praleisti laiką, patenkina bendravimo poreikį. Šiuo metu yra 150 dalyvių, 2 grupės. Senjorai sportine veikla neapsiriboja, jie kartą per mėnesį eina valgyti picos. Konsorciumo narių atvykimui buvo ruošiamasi: kepami pyragai, sausainiai, kuriais po sporto užsiėmimų visi vaišinomės. Susitikime dalyvavo ir Linda Liotta – Capo d‘Orlando miesto tarybos narė, atsakinga už lygias galimybes, ir turizmo patarėja Sara La Rosa. Teko susitikti ir su Capo d‘Orlando miesto su Meru. Lietuvių vizitą mieste ir jame vykusią sporto šventę filmavo vietinė televizija, buvo rodomas reportažas, apie tai parašytas straipsnis italų spaudoje. Būdami šiame mieste lankėmės daugiafunkcinio kultūros centro viešojoje bibliotekoje (Multipurpose Cultural Centre Public Library). Bibliotekoje įkurtas senjorų centras (Centro Culturale Polivalente, Antonio Librizzi), kur susitinka bendruomenės nariai, ten vyksta koncertai, parodos ir kt.
Italija asocijuojasi su popiežiumi, na ir, žinoma, su pica. Būdamas Italijoje negali neparagauti tikros picos, o jei dar ir pats išsikepi… Neįprastoje erdvėje, neįprasta veikla įsimenama geriau už bet kokią gerai pateiktą teorinę medžiagą. Žaismingą atrakciją konsorciumo dalyviams parengė viešbučio restorano Le Giare (Italos mieste, Mesinos regione) picos kepėjas Sergio. Jis papasakojo savo istoriją, kaip jis, tobulindamas savo gebėjimus įvairiose Italijos restoranuose, įgijo tokias kompetencijas, kad net tapo Le Giare viešbučio restorano virtuvės šefu. Jo dėka keletą metų iš eilės ši virtuvė užima II-ąją vietą Messino regione. Skanauti šio kepėjo vadovaujamos picų kepimo komandos keptų picų atvyksta žmonės iš visos Sicilijos. Paklausus Sergio: „Ar jam visa tai patinka?“, sekė atsakymas: „Sėkmingas šiandienos darbuotojas turi turėti platesnį kompetencijų spektrą, nei mes esame įpratę manyti. Kalbant apie mokėjimą ir kompetencijas, šiandien jos apima ne tik žinias ir įgūdžius, bet ir nuostatas, požiūrį, įpročius. Be galo svarbu, kaip gerai žmogus geba valdyti ne tik savo gebėjimus ir poreikius, bet ir savo, kitų žmonių emocijas… Labai svarbu sukurti teigiamą aplinką, kur visiems šilta ir gera“. Šefas – puikus pavyzdys, kad mokantis praktiškai kažkokio dalyko, pasiektas rezultatas viršija asmens lūkesčius. Sergio nelabai ką žino apie ES dokumentus, apie mokymąsi visą gyvenimą, tačiau pats jau beveik dešimt metų mokosi kepti picą. Atrodo, jau tobula, tačiau šefas vis atranda savyje naujų galių tobulinti kepimo procesą. Tai puikus mokymosi visą gyvenimą pavyzdys.
Picos kepimo pamokėlė prasidėjo teorinėmis žiniomis. Praktinio užsiėmimo metu visi konsorciumo dalyviai minkė tešlą, darė picos paplotėlius, patys rinko ingredientus ir su specialia liže šovė į virš 400 laipsnių įkaitintą krosnį, kur pica kepdavo tik pusantros minutės. Susiskirstę į poras visi iškepėme šešias picas, kuriomis ir vaišinome kolegas. Kepant picas galėjai pajusti „bendrystės kvapą“. Kiekvienas iš mūsų stengėsi ir „sirgo“ ne tik dėl savęs. Kiekvienas norėjo pavaišinti kolegas kuo skanesne pica. Kiekvienas atskirai tarsi patapo mūsų mažos lietuvių bendruomenės dalimi čia, Sicilijoje. O kas ta bendruomenė? Vienu atsikvėpimu neatsakysi. Mokslininkai tvirtina, kad yra net 99 to žodžio sampratos. Tačiau paprastai sakant, bendruomenė – tai žmonės, gyvenantys tam tikroje teritorijoje, turintys bendrų rūpesčių ir/ar tikslų. Valgymas italams ne tik fiziologinio poreikio tenkinimas. Daugiau bendravimas, laisvalaikio praleidimo būdas, kūrybinių galių ir idėjų generavimas, buvimas kartu ir tarp kartų. Juk per maistą galima puikiai pajusti ir šalies koloritą: kvapą, skonį, garsą ir vaizdus…
Būdami Sicilijoje pajutome stiprų bažnyčios ir miestelio bendruomenės ryšį. Net atsitikus nenumatytai gamtos stichijai, visi gyventojai dėl saugumo renkasi bažnyčios aikštėje. Teko susitikti su mažo Italos miestelio kunigu Salvatore, kuris, atlikęs darbus mokykloje, institute, surado laiko ir su mumis pasidalinti savo įžvalgomis apie mokymąsi bendruomenėje. Šiame miestelyje gyvena tik apie 1500 gyventojų, bet bažnyčių yra net 7. Vienoje jų galima tik tuoktis, kitoje – palydėti amžinybėn, likusiose – atlikti visas kitas krikščioniškąsias apeigas. Kartu su dvasininku aplankėme keletą jų. Kunigas Salvatore apie kiekvieną pasakojo labai išsamiai, pateikė istorinius faktus ir savo pastebėjimus, perteikė savo pasididžiavimą šalies kultūra ir istorija. Viena jų prieš tūkstantį metų statyta Madonna del Piliero bažnyčia, kuri savo moraliniu bei socialiniu mokymu daug prisidėjo ir prisideda prie pilietinės visuomenės ugdymo. „Tik priklausydami tam tikrai bendruomenei galime patenkinti daug svarbių poreikių. Net ir gyvūnai, kad išliktų, buriasi į bendruomenes. Žmonės, kurių išskirtinės galios glūdi psichikoje, o ne vien kūno jėgoje, yra išskirtinai priklausomi nuo tarpusavio pagalbos ir paramos“, – tikino kunigas Salvatore. Bendruomenė galinga tuo, kad joje suveikia vadinamasis sinergijos principas: 1+1=3, nes, veikdami drauge, galime ir padaryti, ir pasiekti kur kas daugiau. Kaip teigia daugelis psichologų, bendruomenė yra tai, ką jaučiame tardami „mes“. Geriausias bendruomenės pavyzdys – šis senoviškas Sicilijos miestelis. Čia visi gyventojai vieni kitus pažįsta: padeda gimstant, išlydi mirštant, talkina nuimant derlių ar atliekant kitus darbus. Miestelyje, beje ir visose Sicilijos vietose, kur lankėsi konsorciumo dalyviai, vyravo labai glaudūs, natūralūs, autentiški ryšiai, persmelkti nepaprastai stipraus savumo jausmo. Mums, lietuviams, reikėtų pasimokyti…
Penkių dienų mokymų Italijoje metu susipažinome su kultūriniais, socialiniais aspektais, pamatėme ir pajutome bendruomeniškumą, suaugusiųjų tobulėjimą pagal kiekvieno galimybes ir poreikius. Bendruomeniškumas ir savanorystė bendruomenėje yra labai svarbūs. Jie kuria gėrį, laimę, didina savivertę, puošia gyvenimą ir daro jį visavertį. Italijoje veikiančių asociacijų tikslai labai panašūs – plėtoti šalies ir regiono kultūrą bei „atlikti socialiai reikšmingą veiksmą“ (t. y. skatinti žmonių solidarumą, suteikti jiems galimybių išreikšti save). Visas Italijoje veikiančias asociacijas vienija tai, kad jos veikia vedamos savanorystės idėjos (jų neremia valstybė), čia susibūrę žmonės, būdami įvairaus amžiaus (nuo paauglių iki senjorų gražiai sutaria), yra labai entuziastingi, energingi. Būtent šių dalykų – savanorystės, entuziazmo, gebėjimo vienai veiklai suburti skirtingų kartų žmones ir taip ugdyti toleranciją vieni kitiems, o ne didinti atskirtį tarp kartų – to mums labiausiai ir reikėtų pasimokyti iš italų. Mokymuose įgyta patirtis sustiprino pasitikėjimą savimi, leido suprasti, jog veikla, kuria mes užsiimame, prasminga ir aktuali šiandienos švietime. Lieka tik pritaikyti įgytą patirtį savo darbo vietose ir pasidalinti su kolegomis įgytomis žiniomis.
Projektas „Konsorciumo narių neformalaus švietimo organizavimo gebėjimų tobulinimas, remiantis Italijos patirtimi“ Nr. 2018-1-LT01-KA104-046858 finansuojamas iš programos ,,Erasmus+“ suaugusiųjų švietimo 1 pagrindinio veiksmo KA104 lėšų. Projekto koordinatorius – Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnyba, projekto partneriai: Mažeikių švietimo centras, Telšių švietimo centras, Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centras, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centras.
Straipsnyje panaudota mokymų dalyvių dienoraščiai-refleksijos, mokymų metodinė medžiaga ir dalyvių nuotraukos.
Straipsnį parengė Mažeikių švietimo centro metodininkė Irena Krinickienė
